pa

2 pà conj. tarp dviejų tų pačių žodžių ar pasakymų, rodant dažną kartojimą: Susėdę aplink stalą, pasistatę butelį, sveiks pa sveiks – stikleliais sveikinasi Žem. Tiktai pro tas duris taukš pa taukš Slnt. Ka tu visur par daug kišies: antys pa antys, vištos pa vištos Jrb. Aš jam tik šmikšt pa šmikšt [botagu], o jis man tik kada ne kada bumbt [bezmėnu] Sb. Kas tu man pa kas tu man! – ir prasidėjo muštynės Sb. Ilgai vakaroji, o rytoj bus Jonai pa Jonai (reiks ilgai kelti iš miego) Jrb. Kakarykū pa kakarykū vis tą patį gieda Kv. Šneideris pa šneideris jai išvien Skr. Ji tik tai pa tai – ir nieko nepasako NdŽ. Jis vis taigi pa taigi NdŽ.